Plastikiniai langai – investicija į ateitį

Daugiau nei pusė Lietuvoje statomų langų yra plastikiniai. Taip yra dėl jų išssiskiriančio energijos vartojimo efektyvumo, aukštos kokybės, kintančios spalvų gamos, lengvos priežiūros ir ilgaamžiškumo. Remiantis apdirbimo standartais, plastikas šiuo metu yra ir ypatingai išteklius saugojanti ir patvari medžiaga.
Prireikė nemažai laiko, kol plastikas atsikratė savo neigiamo įvaizdžio. Jis ankščiau buvo laikomas pigia ir prastesnės kokybės medžiaga.  Dabar situacija yra visiškai priešinga. Plastiko medžiaga, visų pirma PVC, yra šių dienų viena iš labiausiai universalių ir svarbių medžiagų. Plastikiniai produktai yra ateities užtikrinimas ir energijos naudojimo efektyvumas, siūlantis plačią taikymo sritį, kuri varijuoja nuo maisto ir gėrimų pramonės iki automobilių pramonės ir statybos sektoriaus.

plastikinis langas, profilis
Tokie langai siekia rekordines aukštumas, turint omenyje ekologiją. Jie turi didesnį energijos taupymo potencialą, nei bet kuri kita langų medžiaga ir siekia viršūnę ekologijos veiksmingumo užtikrinimo analizėje. Rėmo medžiaga gali būti 100 procentų perdirbama. PVC langai yra tinkamiausias sprendimas, remiantis dideliu patvarumu ir ekonomine nauda per visą jų naudojimo laikotarpį. Prie plastikinių langų puikiai dera įvairūs roletai .  Daugiau apie roletų tipus čia.
Plastikiniai langai turi daug privalumų, ne tik žiūrint iš ekologinės pusės, bet taip pat atkreipiant dėmesį ir į ekonominį veiksmingumą ir struktūros dizainą. Langų sistemos demonstruoja, kaip pažangios technologijos yra derinamos su praktine nauda ir patraukliu dizainu. Langai ne tik taupo energiją, bet ir gražiai atrodo. Šiuolaikiniai langai turi suteikti veiksmingą apsaugą nuo šalčio, nepalankių oro sąlygų ir triukšmo, saugoti nuo vagyščių, turėti tinkamą kainos ir sąnaudų santykį, būti lengvai prižiūrimi ir reikalaujantys minimalios priežiūros. Tai yra tikslūs reikalavimai, kuriuos išpildo mūsų gaminami plastikiniai langai.
Savybės ir privalumai:
Gera šilumos izoliacija, kurią uztikrina kameros. Rinkoje gaminami langai iš 4 – 6 kamerų profilių. Tačiau ne tik kamerų skaičius, bet ir langų rėmų storis bei armavimo būdas nulemia langų izoliacines savybes. Remiantis aukštu energijos taupymu potencialu ir minimalios priežiūros reikalavimu, tokie langai tarnauja gerokai virš 30 metų.
Plastikiniai langai yra atsparūs rūdims, korozijai ir pūvimui. Jų nereikia perdažyti ar kitaip atnaujinti. Langai nesideformuoja ir kitaip neišsikreipia.
Ilgaamžiškumas ir paprasta priežiūra.
Stiklo storis gali varijuoti tarp 8 ir 47 milimetrų. Kuo storesnis stiklas – tuo geresnė garso izoliacija.
Sandarumą, esant prastoms klimato sąlygoms užtikrina sandarinimo tarpinės ir stiprūs metaliniai sutvirtinimo profiliai.
Plastikiniai langai garsėja puikiu ekologiniu balansu. Langai yra 100 procentų perdirbami, todėl yra taupomi ištekliai. 40 procentų visame pasaulyje esančių dujos ir naftos atsargų yra naudojami šildymui ir energijos tiekimui į namus. 4 procentai keliauja plastikos produkcijai gaminti ir tik 1 procentas plastikinių langų gamybai.
Plastikiniai langai laikosi žymiai ilgiau nei, pavyzdžiui, mediniai. Gaminant plastikinius langus suvartojama mažiau elektros energijos gamybos metu.

 

Įdomus straisnis apie plastikinių langų reguliavimą.

Mediena – vis nesibaigianti energija

Šiuo metu ypač populiarėja atsinaujinančios energetikos šaltiniai. Tai ne tik itin dažnai vartojamas terminas ar skatinimas prisidėti prie energijos gavybos, bet ir perspektyvi energetikos sritis. Ją būtų galima apibūdinti kaip nekenksmingą, nuolat išgaunamą, aplinkai nekenksmingą energiją. O šiais laikais jai išgauti yra pasitelkiami įvairūs techniniai, moksliniai prietaisai. Kiekvienas prietaisas gali būti naudojamas išgauti skirtingų tipų atsinaujinančią energiją, kuri skirstoma į kelias pagrindines rūšis:

  • Vėjo energija -  panaudojama kai vėjo jėgainėmis oro masės paverčiamos elektros energija
  • Hidroenergija išgaunama pasitelkiant judančio vandens telkinius
  • Saulės šviesą sugeria saulės kolektoriai, kurie išgauna energiją.
  • Žemės gilumoje yra karštas vanduo kuris gali būti panaudojamas geoterminės energijos gamybai (tiekiama šiluma bei gaminama elektra).
  • Bioenergija dar apibūdinama kaip biomasės energija, nes jai išgauti naudojama augalinės kilmės žaliava, pavyzdžiui: šiaudai, mediena.

Pirmosios keturios energijos rūšys priskiriamos didelių kaštų reikalaujančių atsinaujinančios energetikos šaltinių. O biomasės energijos išgavimas yra priimtinas ir realus bet kuriam bioenergijos išgavimo iniciatoriui.

Ekologai, energetikos specialistai skatina vrtotojus rodyti iniciatyvą ir prisidėti prie atsinaujinančios energijos kūrimo, ypač tuo atveju jeigu leidžia finansiniai ištekliai ar yra palankios aplinkos sąlygos. Bet kuriuo atveju kiekvienas verslus vartotojas gali rasti sau priimtiniausią energijos šaltinį ir pritaikyti jį ne tik individualiems, bet ir bendruomenės poreikiams.

Vienas iš pigesnių energijos išgavimo būdų yra biokuras medžio granulės. Aplink galima pastebėti daug medžio perdirbimo įmonių, baldų gamintojų, gaterių ir pan. kurie apdorotą medieną išveža ir parduoda kaip medžio atliekas. Šios atliekos visais atvejais (ar pjuvenos, ar skiedros, ar atplaišos ir t.t.) gali būti panaudotos medžio granulių gamybai, kuri gali būti gaminama dideliais (didmeninei prekybai) ir mažais (buitiniam naudojimui) kiekiais. Abiem atvejais gamybos technologija susidaro iš šių pagrindinių etapų:

  • Gamybinės žaliavos džiovinimas
  • Medienos atliekų malimas
  • Paruoštų medienos atliekų presavimas
  • Granulių fasavimas ir sandėliavimas

Šie gamybos procesai susideda iš natūralių, laiko patvirtintų technologijų. O pačioje gamyboje nėra naudojami jokie papildomi cheminiai priedai ar klijai. Medžio granulės gaminamos pasitelkiant efektyvius džiovinimo angarus, todėl granulės yra itin išdžiovinamos. Pagal savo fizikines savybes granulės turi mažiau drėgmės nei malkos, todėl šildymas granulėmis yra efektyvesnis lyginant, pavyzdžiui, su malkomis.

Biomasė gaminama iš medžio atliekų  – tai ne tik ekonomiškas, aplinkai draugiškas energijos šaltinis, bet ir lengva bei nebrangi energijos išgavimo technologija, lyginant su kitomis atsinaujinančios energetikos rūšimis. Kūrenant biokuru nekenkiama ozono sluoksniui, nėra specialiai naikinami reti miškai, nes naudojama žaliava yra jau apdorotos medienos atliekos.  Medžio granulėse yra labai mažas sieros ir azoto kiekis, todėl kai per degimo procesą biokuras paverčiamas šilumos energija,  dūmuose randamas tik nedidelis sieros dioksido bei azoto oksido kiekis.

Įdomį svetainė apie medinius laiptus:  http://www.originaluslaiptai.lt/

 

Tags